Vasario mėnesio 5 dieną Pilnatvės bendruomenės dvasinio augimo vakare lankėsi Kauno karo prievolės centro Jonavos teritorinio skyriaus vedėjas kapitonas Tomas Repšys. Poros valandų susitikimas praėjo įdomiai ir turiningai, Tomas pasakojo apie savo darbą ir tarnavimą Lietuvos kariuomenėje, asmeninę karininko patirtį, kalbėjo apie savo dvasinį tikėjimo kelią, pasidalino mintimis ir požiūriu į evoliucijos teoriją, istoriją, palietė kitas šiai dienai mums aktualias temas.
„Aš vertinu kario dvasinę būklę labiau, negu jo ginkluotę. Šios rūšies moralė gali kilti tik iš tikinčio kario, kuris žino Dievą ir kurio širdy Jis gyvena. Aš pasikliauju tokiu kariu ir tokia kariuomene.“
gen. George C. Marshal
Interviu.
- Kas paskatino tave pasirinkti karininko duoną? Koks tavo šeimos požiūris į tavo darbą?
Mane paskatino daugelis dalykų: Pirmasis – tai dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės rodomi rusų filmai, kuriuose išaukštinamas patriotizmas ir tarnybos Tėvynei vertė, pagarba visuomenės akyse, o paskutinysis, tai kad tuo metu kai stojau į Karo akademiją nebuvo reikalaujama labai aukštų balų ir stojančiųjų buvo nedaug, kiek daugiau nei vienas į vienas vietą. O aš baigiau vidurinę tik pakankamai patenkinamais balais.
- Lietuvos kariai šiandien vykdo NATO misiją Afganistane, koks tavo požiūris į tai?
Tokia Lietuvos gynybinė ir saugumo politika. O kariams politikuoti neleidžiama.
- Žinome, kad rūpiantės užsienyje „kaštuose taškuose“ tarnaujančių karių šeimomis, teikiate psichologinę pagalbą. Plačiau papasakok apie centrą „Karių krikščioniškieji gerovės namai“.
Karių krikščioniškųjųjų gerovės namų misija – sudaryti sąlygas kariams pailsėti ir turiningai leisti laisvalaikį, ugdyti jų dvasines savybes, paremtas krikščioniškomis vertybėmis ir tarpusavio pagalbos principais, taip pat didinti karių socialinį saugumą bei ugdyti jų ir jų šeimų aukštą moralę, stiprinti šeimos instituciją.
Pirmieji Karių gerovės namai buvo įsteigti 2001 metais Tauragėje, projektą finansavo Tarptautinė Europos Krikščioniškų gerovės namų kariams organizacija (ECHOS). 2004 m. tokie namai buvo atidaryti ir Ruklos Mokomajame pulke, išnuomotose patalpose, bet panaikinus šauktinių tarnybą 2009 m. buvo uždaryti. Tačiau esant tokių namų poreikiui kitoje vietoje, Motorizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“, karių namai buvo vėl atidaryti. Administratorės p. Rūtos Kronkaitienės ir rėmėjų dėka Karių Krikščioniškieji Gerovės Namai pradėjo savo veiklą. Atgabentas nebenaudojamas namelis iš Tauragės, kurį surinko patys kariai, dalį išlaikymo išlaidų sutiko apmokėti KAM. Šiuose namuose profesionalios tarnybos kariai gali pailsėti, susitikti su artimaisiais, yra nedidelė biblioteka, kurioje kariai gali rasti ir Bibliją, internetas, bilijardas, žaidimų kampelis vaikučiams. Organizuojami įvairūs renginiai, seminarai, vaikų stovyklos, susitikimai su užsienyje tarnaujančių karių šeimomis, ir kt.
- Ar dažnai tenka dalintis tikėjimu su kariais? Kokios reakcijos dažniausiai susilauki?
Paskutiniu metu kariams pasidalinu apie tai per Karių krikščioniškųjų gerovės namų pristatymus pabrėždamas, kodėl šie namai vadinasi krikščioniškais ir , kad man šis vardas ir Viešpats Kristus yra labai brangūs, tai būna vidutiniškai kartą į 1,5 mėn. Kai atvyksta naujos karių grupės į bazinius karių kursus.
Papildomo susidomėjimo apie dvasinius dalykus iš karių nesulaukiu, manau tiesiog dėl to, kad kariai atvyksta poilsiui kelioms valandoms sekmadieniais į Karių namus pabūti su artimaisiais ir t.t. Be to oficialiai tam yra kapelionas.
Žmonės paprastai domisi dvasiniais dalykais kai pamato žmogaus tikėjimą kasdieninėje veikloje. Kai buvau karių būrio vadu, kai kartu įveikdavome pratybų sunkumus, kartu valgydavome, ilsėdavomės, tada mes daugiau su kariais apie tai pakalbėdavome.
- Kaip sekasi vesti „Alfa“ kursus, koks pagrindinis jų tikslas? Kiek karių jau išklausė šiuos kursus?
Kursų tikslas – supažindinti su krikščionybės pagrindais, su Jėzumi Kristumi. Vedžiau „Alfa“ kursus prieš tris metus, kada buvau būrio vadu ir kada susidarė grupelė karių, kurie norėjo daugiau apie tai sužinoti. Išklausė apie 8 karius.
- Ar galima suderinti tikėjimą Dievu, krikščionybę ir ginklą? Koks tavo požiūris į ginklo naudojimo prieš žmogų būtinybę?
Tai platus klausimas, bet aš tikiu kad taip. Akis“ už akį dantis už dantį“, tai teisingas principas. Dievas valstybei uždėjo atsakomybę šiandien vykdyti teisingumą, net jeigu tai pareikalauja žmogaus gyvybės.
Bažnyčiai Dievas uždėjo atsakomybę skelbti kad gyvenam malonės laiku ir kol dar laikas – kad žmonės atsiverstu. Bet kai laikas baigsis tai bus Dievo teismas, kuris taip pat susijęs su mirtimi tų, kurie atmetė Išgelbėtoją.
Taigi jei esi šiandien valstybės tarnautojas – vykdyk teisingumą, o jei bažnyčios tarnautojas – gailestingumą, bet nesileisk išnaudojamas. Gerbk save.
- Ką manai apie gėjų eitynes Vilniuje? Minėjai evoliucijos teorijos ryšį su homoseksualizmu, gal galėtum plačiau tai paaiškinti?
Žmonės šiandien pamiršo tikrąjį Dievą – Kūrėją, nešvenčia šventos Septintos dienos, neskiria laiko ir neprisimena, ką Dievas yra dėl jų padaręs ir ką kokiam tikslui sukūręs. Todėl ir atsiranda tokios blogybės kaip evoliucijos teorija, gėjų demonstracijos, prostitucija, narkomaniją, „kultūringas“ alkoholio vartojimas pereinantis į alkoholizmą, didėja benamių vaikų skaičius ir t.t., visa tai tarpusavy susiję.
- Koks kariuomenės vadovybės požiūris į tavo tarnavimą Dievui ir žmonėms, kariams?
Šiuo metu teigiamas, priima ir palaiko. Ši tarnyba yra mano daugiau užklasinė veikla. Mane vadai vertina iš mano tiesioginių pareigų atlikimo kokybės. Jei susitvarkau su tiesioginėm, tada galiu užsiimti užklasine veikla. Šiaip atestacijose paskutinių dviejų metų buvau įvertintas labai gerai ir gerai.
Tai platus klausimas, bet aš tikiu kad taip. Akis“ už akį dantis už dantį“, tai teisingas principas. Dievas valstybei uždėjo atsakomybę šiandien vykdyti teisingumą, net jeigu tai pareikalauja žmogaus gyvybės…NENORECIAU SUTIKT SU TOKIA MINTIMI……KARO ATVEJU GAL IR TAIP CIA JAU JEI NE TU, TAI TAVE… BET TAIKOS METU PVZ UZ SUNKIUS NUSIKALTIMUS ZUDYT MANAU NEGALIMA ….JUK TOKIU ATVEJU IR PATS TOKIO TEISINGUMO VYKDYTOJAS TAMPA ZMOGZUDZIU…TARKIM NUZUDO TIKRA NUSIKALTELI, O JEI IVYKSTA KLAIDA…NUTEISIA MIRTIM NEKALTA…CIA JAU FILMO NEATSUKSI…O IR TOS VALSTYBES DAZNIAUSIAI TEISINGUMU NET IR NEKVEPIA….
Žmonės šiandien pamiršo tikrąjį Dieva – Kūrėją…SUTINKU 100 PROC. NES JEI TIKETU… JOKIU KARIUOMENIU JOKIU KARIU NEBUTU…O DABAR KAIP IR BUITY AS NORIU IS TAVES PAVOGT PINIGUS,NAMA,ZMONA TAI PASITELKIU BENDRININKUS,PAGALBININKUS savotiskus karius…KAD TAS NUSIKALTIMAS BUTU SEKMINGAS …TAIP IR ARMIJOS REIKALINGOS TAM KAD KAZKA UZGROBT,PASISAVINT KAZKA NUZUDYT ISNAIKINT ….TIK VISKAS TAI IVILKTA I KAZKOKI TAI EILINIU ZMOGUCIU MULKINIMO RUBA ,EIKIT MIRKIT,ZUDYKIT UZ TAI KAD TEN VAIKINAI AUKSCIAU GERAI GYVENTU TURETU DAUGIAU BAUDZIAUNINKU,DAUGIAU TURTO… IR CIA DIEVO NEI KVAPO NERA….IR TAIP JAU TUKSTANCIAI METU….PASAULI VALDO PINIGAI IR GOBSUMAS O MES TAM DIEVUI TARNAUJAM….
Na dėl mirties bausmės tai visai paprasta. Žmogus žudydamas pasirenka mirtį, niekas jo neverčia rinktis to kelio, tai savanoriškas dalykas. Visuomenės pareiga tokiam žmogui tą mirtį duoti, pakeldamas ranką prieš kitą, pakeli prieš save.
Yra šeši atvejai kai esi teisus žudydamas kitą: kai puola su mirtinu ginklu, kai bando nužudyti, nunuodyti, atimti žemę, padegti namą, atimti žmoną. Taip elgiamasi ne iš pykčio, o vygdant pareigą, nes nesustabdytas blogis padvigubėja.
Taip bent jau senovėje buvo mokomi vyrai.
O kas dėl nekaltų žudymo, tai tegu žmonės atsisuka veidu į negimusių kūdikių žudymą, vien Lietuvoj apie 10 000 kasmet nužudoma. Banditai bent advokatą nusisamdyt gali, o vaikai?
Nenorėčiau sutikti, kad “akis už akį dantis už dantį“ yra teisingas principas. Visgi žinau, kad Jėzus pasakė jeigu tau kas sudavė į vieną skruostą, atsuk jam ir kitą (Mt. 5, 39), o teismą ir kerštą palikdamas Dievui. Ir netikiu, kad Jis “uždėjo Savo atsakomybę valstybei vykdyti teisingumą“. Jeigu valstybė nepažįsta Jo teisingumo kaip ji gali jį vykdyti?
Karai tai tikrai kvepia ne kažkokiu tiesos ieškojimu, bet daugiau manipuliacijomis.
Žudymas visais laikais buvo nuodėmė. Skyrėsi tik jos išteisinimas: vieni žudė keršydami, kiti dėl garbės įžeidimo, Hitleris naikino žydus, nes laikė juos “pusžmogiais“, kai kas abortą laiko ne žmogaus žudymu, nes tas žmogus dar net negimęs ir pan.
Aidai, nors ir dažnai mums gali atrodyti, kad pasaulį valdo tik pinigai ir gobšumas ir sunku kartais pamatyti kažką daugiau, bet tą sustabdytą blogį valdo Dievas. Jeigu ne Jo užleistas rūkas prieš vokiečių bombonešius tą vakarą, tai gal dar ir dabar atstatinėtų Londoną…
Geras straipsnis, tinkamą pašnekovą pasirinko. Visgi nesutinku su “akis už akį“. Principas teisingas, tačiau jis būdingas žydams, Mozės įstatymui. Krikščionys yra skatinami atsukti “kitą skruostą“, tačiau šį teiginį taip pat reikia mokėti suprasti. Romos legionuose buvo daugybė krikščionių. Partizanai eidavo slapta išpažinties. Kodėl, jei krikščionybė draudžia žudyti? Kaip sakė C. S. Lewis “Tiesiog krikščionybėje“, daryti reikia tai (vistiek juk mirsime, anksčiau ar vėliau), kas reikia, nedera abejingai žiūrėti į blogį, svarbiausia nežudyti be reikalo ir nesimėgauti ir nenorėti to, sustoti laiku, o po to išsižadėti ir melsti Viešpatį, kad to nebeprireiktų.
Buvau tame susitikime, ten Tomas kalbėjo plačiau, kas liečia ginklą ir jo naudojimą prieš žmogų. Viskas priklauso nuo situacijos. Kuris iš jūsų labai norėtų, kad valstybė negintų ginklu, nuo ginkluoto užpuoliko? Atsakius į šį klausimą, nebelieka abejonių.
Tomas sakė, kad ginklas prieš žmogų gali būti naudojamas tik kraštutiniu atveju, ir tik esant tarnyboje. O jei tektų ginti nuo pamišusio ginkluoto žmogaus beginklį nekaltą žmogų (moterį, ar vaiką), kuris negali apsiginti pats, ne tarnybos metu, tada uždengtų jį savo kūnu, kad apsaugoti, nes tokiu atveju ginklo naudoti negalima.
Be to, paklauskime savęs, o kaip mes pasielgtume panašioje situacijoje?